Koronavirusas turi tam tikrų panašumų su sezoniniu gripu, tačiau taip pat ir reikšmingų skirtumų. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) paaiškino, kaip nesupainioti šių dviejų ligų.
Tiek gripas, tiek koronavirusas sukelia kvėpavimo takų ligas, kurios gali pasireikšti skirtingai – praeiti be rimtų simptomų ir net pereiti į sunkias formas, pasibaigiančias mirtimi. Dauguma virusų yra perduodami per ore esančius lašelius ir per daiktus, kuriuose yra patogeninių mikroorganizmų. Todėl labai svarbu pasirūpinti higiena, kruopščiai plauti rankas ir kosint prisidengti burną nosine.
Tačiau naujo tipo koronavirusas ir gripas turi savų skirtumų. Vienas iš jų yra sklidimo greitis. Gripo virusas pasižymi vidutiniškai trumpesniu inkubaciniu periodu. Tai yra maždaug trys dienos, o koronavirusas – vidutiniškai nuo penkių iki šešių dienų.
Gripo metu virusas perduodamas daugiausia prieš pasireiškiant simptomams, o užsikrėtus koronavirusu toks „besimptomis perdavimas“, remiantis PSO turima informacija, nėra pagrindinis ligos plitimo veiksnys.
Gripo atveju susirgę vaikai yra vienas iš infekcijos šaltinių, o koronaviruso atveju vaikai suserga rečiau nei suaugusieji. Ligos dažnis nuo 0 iki 19 metų amžiaus žmonėms yra žemas palyginus su kitomis amžiaus grupėmis. Remiantis Kinijos informacija, vaikai dažniau užsikrečia nuo suaugusiųjų nei suaugę nuo vaikų.
Nors abiejų ligų simptomai yra panašūs, sunkiai sergančių pacientų dalis skiriasi. Užsikrėtus koronavirusu 15 % atvejų liga yra sunki, o 5 % atvejų – ypač sunki. Gripo atvejais sunkių ir ypač sunkių atvejų dalis yra mažesnė. Naujausiais duomenimis koronaviruso mirtingumas yra 3–4 %. Sezoninio gripo atveju jis yra žymiai mažesnis.
Šiuo metu pasaulyje kuriama 20 koronaviruso vakcinų, tačiau dar nė viena iš jų neturi licencijos. O vakcinos nuo gripo yra sukurtos bei seniai pritaikytos. PSO griežtai rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo.