Daugelis žmonių žino, kad yra 4 kraujo grupės, tačiau tik nedaugelis pagalvoja apie tai, kaip jos veikia žmogaus sveikatos būklę ir organizmo funkcinius parametrus. Tiesą sakant, šios žinios galėtų paaiškinti daugybę pagrindinių procesų, pakoreguoti mitybos sistemą, gyvenimo būdą, kad būtų geresnė sveikata, taip pat užkirsti kelią tam tikrų ligų rizikai.
Kas yra kraujo grupė ir nuo ko ji priklauso?
Kraujo grupė nustatoma pagal antigenines raudonųjų kraujo kūnelių savybes. Eritrocitų antigenai gali būti baltymai, angliavandeniai, glikoproteinai arba glikolipidai. Kraujo suderinamumas perpilant donoro kraują recipientui taip pat priklauso nuo to.
Šiuolaikinė klasifikacija, dar vadinama AB0 sistema, pradėjo formuotis 1900 metais. Vienos universiteto Patologijos instituto mokslininkas Karlas Landsteineris atrado skirtingų žmonių kraują gebėjimą agliutuoti (nusėsti), o tai padidina kraujagyslių užsikimšimo ir trombozės tikimybę. Iš pradžių jis išskyrė tris grupes, ketvirtąją (AB) 1930-aisiais atrado jo studentai.
Pati sistema pagrįsta tuo, kad kiekvieno žmogaus plazmos sudėtyje yra tam tikrų antikūnų (alfa ir beta), kurie jungiasi atitinkamai su A ir B tipo eritrocitų antigenais.
Jų deriniai lemia kraujo priklausymą vienai ar kitai kraujo grupei:
- 0 (I) – eritrocitų membranose nėra grupės antigenų, tačiau abiejų tipų antikūnai yra plazmoje.
- A (II) – raudonųjų kraujo kūnelių sudėtyje yra antigeno A, plazmoje – beta tipo antikūnų.
- B (III) – antigenas B yra eritrocitų membranose, alfa grupės antikūnai yra plazmoje.
- AB (IV) – plazmoje nėra antikūnų, eritrocituose yra abiejų rūšių antigenų.
Pagrindinė nesuderinamumo priežastis yra antigenų buvimas vieno žmogaus kraujyje, o atitinkamų antikūnų buvimas kito žmogaus kraujo plazmoje. Dėl šios priežasties, perpilant donoro kraują, recipientas turi atlikti tyrimą, kad nustatytų grupę ir Rh faktorių.
Kodėl žmonių kraujo grupės yra skirtingos ir nuo ko tai priklauso?
Eritrocitų ląstelių membrana neša genetiškai nustatytą molekulių rinkinį, kuris gali sužadinti imuninį atsaką ir taip padėti kūnui susidoroti su išorinėmis grėsmėmis. T. y., kraujo patikrinimas gali įvykti tam tikru žmonijos istorijos evoliucijos etapu, kai išgyvenimas įvairiomis sąlygomis priklausė nuo tam tikrų aplinkybių.
Kraujo grupės dietos yra populiarios kai kuriose šalyse, be to, jas darant remiamasi žmogaus asmens portretu, todėl kraujo grupė ir yra svarbi. Pabandykime išsiaiškinti, kokius procesus ir pagrindines savybes kraujo grupės gali iš tikrųjų paveikti.
1. Sveikata
Yra tam tikrų statistinių skirtumų tarp tam tikros ligos atvejų tarp žmonių, turinčių tam tikrą kraujo grupę. Žinant, kad jums gresia pavojus, kai kurių iš jų, visų pirma, turinčių įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai bei sukeliančių vėžį, galima pabandyti užkirsti kelią.
Reikėtų prisiminti, kad kraujo grupė nėra lemiamas šių ligų vystymosi veiksnys. Kiekvienos kraujo grupės statistiniai duomenys pateikia, į kokius dar aspektus atkreipti daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, I ir II kraujo grupių savininkai yra jautresni stresui.
2. Asmeninės savybės
Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Japonijoje, kraujo tipas yra svarbus net ieškant darbo. Tačiau keli naujausi tyrimai parodė, kad tikimybė, jog tai paveiks asmenybės ar charakterio formavimąsi, yra mažesnė nei 0,3 proc.
3. Ištvermė
Tikima, kad kraujo grupė lemia kai kurias fizines savybes: jėgą, ištvermę, gebėjimą koordinuoti, greitį.
4. Kraujo grupės dieta
Yra daugybė kraujo grupės pagrindu padarytų mitybos planų. Verta prisiminti, kad jie buvo sukurti remiantis praktine patirtimi, tačiau nėra medicininių indikacijų valgyti tokiu būdu. Vienas populiariausių yra amerikiečių gydytojo ir gyvenimo būdo knygų autoriaus Peterio D’Adamo mitybos planas.
Tarp bendrųjų rekomendacijų galima išskirti tokius gerai žinomus sveikos mitybos principus, kaip sumažinti arba atsisakyti vartoti riebų, keptą, rūkytą, sunkų maistą, kofeiną ir alkoholį.
Kraujo grupė yra pagrindinė fizinė ir cheminė savybė, lemianti žmonių suderinamumą, ji svarbi perpilant kraują ar planuojant šeimą, todėl svarbu atlikti tyrimus ir juos žinoti. Tačiau tai neturi įtakos asmenybės bruožams, virškinimui ir nėra lemiamas daugelio ligų vystymosi veiksnys.
