„Nėra augalo, neturinčio gydomųjų savybių, ir nėra ligos, kurios augalai nepagydytų.“ Rytų išmintis. Tačiau verta žinoti, kad žolelės gali padaryti ir daug žalos. Netinkamai naudojant augalai nepadeda, o kenkia sveikatai. Pavyzdžiui, su jonažole reikia elgtis atsargiai – ji susiaurina kraujagysles, pakelia kraujospūdį. Ilgalaikis jonažolės vartojimas gali jus padaryti impotentu. Kokie dar augalai gali pakenkti, jei juos vartosite netinkamai?
Alavijo žolelių mišinys– jei geriate didelėmis dozėmis nuo 100 iki 200 ml per dieną (esant normaliai 1 ml dozei), tai gali sukelti skrandžio opas ir kraujo tekėjimą į dubens sritį, o tai nėščioms moterims sukelia priešlaikinį gimdymą.
Raudonėlis ir petražolės taip pat draudžiamos nėščioms moterims – gali įvykti persileidimas.
Jei norite vartoti valerijoną, atsiminkite, kad negalima jo gerti ilgiau nei dvi savaites, nes jis gali sukelti psichologinę priklausomybę.
Barkūnas– nuo radiacijos. Ilgalaikis jo vartojimas gali sukelti vidinį kraujavimą.
Kietis – didelė jo dozė gali stipriai pakenkti sveikatai…
Burokėlių sultys – jos turi būti geriamos po kelių valandų. Šviežios sultys gali sukelti kraujagyslių spazmus.
Svogūnas – jei kasdien suvalgysite vieną svogūną, tada jausite skausmą širdyje, svogūnas paaštrina stenokordiją ir aritmiją.
Graikiniai riešutai – jus pradės kankinti smegenų kraujagyslių spazmai ir galvos skausmai, jei vienu kartu suvalgysite daug šių riešutų.
Erškėtuogės – blogas poveikis dantų emaliui. Po valgio būtinai praskalaukite burną.
Patartina mažiems vaikams iki 7 metų neduoti juodosios arbatos, geriau duokite jiems žalią. Taip pat vaikams geriau neduoti valgyti grybų.
Gaurometis dėl savo cheminių savybių nesuderinamas su jonažole, todėl geriau gaminantis žolelių arbatą jų nemaišyti.
Ramunėlių, kraujažolės ir serbentų lapai yra labai naudingi, todėl juos galima maišyti.
Pipirmėtė – jos maži lapai turi tikrai nuostabių savybių! Nepaisant to, kad augalas yra labai garsus, tačiau jis yra „mėtų hibridas“.
Yra dvi pipirmėčių rūšys – juodos ir baltos. Baltosios pipirmėtės kvapas švelnesnis ir jos žydi anksčiau nei juodosios. Medicinos praktikoje naudojami abu tipai, o pagrindinis aromato skleidėjas yra mentolis ir jo dariniai.
Kai mentolis patenka į odą, šalto receptoriai sužadinami, o tai sąlygoja paviršinių kraujagyslių susiaurėjimą. Tokiu atveju plečiasi vidaus organai, atsiranda silpnas anestezijos poveikis.
Antikos gydytojai taip pat buvo teisūs, manydami, kad mėtos yra naudingos sergant skrandžio ligomis ir kad yra puikus būdas sumažinti pykinimą. Per burną vartojami mėtiniai preparatai padidina virškinimo liaukų sekreciją ir prisideda prie greitesnio skrandžio ir žarnyno ištuštinimo.
Pipirmėčių aliejus taip pat teigiamai veikia kepenų veiklą ir yra naudojamas tulžies pūslės ligoms gydyti, nes skatina sekreciją ir tulžies nutekėjimą.
Gyslotis – tai vienas seniausių vaistinių augalų. XII a. Pr. Kr. specialieji kolekcininkai jį rado Kinijoje, o senovės graikai ir romėnai gydymui naudojo gysločio sėklas.
Buvo tikima, kad gysločio lapai padeda sustabdyti kraujavimą, gydo žaizdas, senas ir šviežias opas, jo sultys ramina ausų skausmą, skalavimas gysločio sulčiu mišiniu – dantų skausmą. Jis puikiai praversdavo nukentėjus kelionės metu, nes kone visur auga.
Šiuo metu žinoma, kad vaistai iš gysločių turi priešuždegiminį ir analgezinį poveikį, stimuliuoja skrandžio sekreciją. Jie taip pat gali būti naudojami sergant kvėpavimo takų ligomis, taip pat sergant tam tikromis virškinimo sistemos ligomis.
Augalai yra naudingi, kai jų mišinius vartojama saikingai. Būkite sveiki!